Analitė
|
Tyrimui naudojama medžiaga
|
Norma |
Indikacijos |
| Cholesterolis |
Kraujas (serumas) |
iki 5.2 mmol/l
Padidėjimas:
• Aterosklerozės (koronarinės širdies ligos, smegenų kraujagyslių ligos ir t.t.) rizika,
• Šeimyninės hiperlipidemijos,
• Kepenų ligos (hepatitai, cirozės),
• Diabetas, nutukimas,
• Inkstų patologija,
• Kasos patologija,
• Nėštumas,
• Skydliaukės hipofunkcija,
• STH hormono trūkumas,
• Medikamentai (b-blokatoriai, tiazido diuretikai, kontraceptikai, kortikosteroidai),
• Glikogeno kaupimo ligos. |
Sumažėjimas:
• Žarnyno malabsorbcija, badavimas,
• Mielominė liga, Waldenstrom makroglobulinemija,
• Lėtinė mieloleukemija, mielofibrozė, eritremija,
• Analfalipoproteinemija (Tangier liga),
• Abetalipoproteinemija (akantocitozė, Bassen-Kornzweig sindromas),
• Kartais - piktybiniai navikai, sepsis,
• Skydliaukės hiperfunkcija,
• Megaloblastinė anemija. |
|
• aterosklerozė,
• vyriška lytis,
• koronarinė širdies liga šeimos anamnezėje,
• rūkymas,
• padidėjęs kraujospūdis,
• nutukimas |
Cholesterolis-DTL
(didelio tankio lipoproteinų cholesterolis, HDL) |
Kraujas (serumas) |
moterys: daugiau nei 1,68 mmol/l
vyrai: daugiau nei 1,45 mmol/l
|
Padidėjimas:
• Sumažėjusi aterosklerozės rizika,
• Fizinis aktyvumas, lipidų atžvilgiu teisinga dieta (alyvuogių aliejus didina DTL cholesterolį),
• Saikingas alkoholio vartojimas,
• Normalus ar kiek padidintas fizinis aktyvumas, profesionalus sportavimas,
• Kepenų cirozė,
• Medikamentai: estrogenai, kontraceptikai, Clofibrate, Artromid-S. |
Sumažėjimas:
• Padidinta aterosklerozės rizika,
• Genetiniai faktoriai - 1) pirminė hipoalfalipoproteinemija, 2) Tangier liga (labai maža DTL-cholesterolio koncentracija, labai maža trigliceridų koncentracija; cholesterolio esteriai kaupiasi audiniuose, greitai vystosi koronarinė širdies liga, DTL-cholesterolio koncentracija gali būti artima nuliui, neišmatuojama),
• Hipertrigliceridemija,
• Diabetas,
• Nutukimas, hipodinamija, rūkymas,
• Uremija, inkstų nepakankamumas,
• Padidėjusi restenozės rizika po angioplastinių operacijų,
• Medikamentai: androgenai, anaboliniai hormonai, progesterono dariniai, tiazidai, b-blokatoriai, neomicinas, probucol. |
|
Žr. į grafą "cholesterolis" |
Cholesterolis-MTL
(mažo tankio lipoproteinų cholesterolis, LDL) |
Kraujas (serumas) |
iki 3,37 mmol/l
|
Padidėjimas:
• Aterosklerozės (ypač koronarinės širdies ligos) rizika,
• Kai kurios šeimyninės hiperlipidemijos,
• Kepenų ligos (hepatitai, cirozės),
• Diabetas,
• Nutukimas,
• Inkstų patologija,
• Kasos patologija,
• Skydliaukės hipofunkcija,
• STH hormono trūkumas,
• Glikogeno kaupimo ligos. |
Sumažėjimas:
• Sumažėjimas ankstesnio padidėjimo fone - geras prognozinis gydymo požymis,
• Žarnyno malabsorbcija, badavimas,
• Abetalipoproteinemija (akantocitozė, Bassen-Kornzweig sindromas),
• Kartais - piktybiniai navikai, sepsis,
• Skydliaukės hiperfunkcija,
• Megaloblastinė anemija.
|
|
Žr. į grafą "cholesterolis" |
| Trigliceridai |
Kraujas (serumas) |
iki 1,7 mmol/l
Padidėjimas:
• Alkoholinė kepenų cirozė,
• Ūmus ir lėtinis pankreatitas (kartais labai didelės trigliceridų vertės),
• Skydliaukės hipofunkcija,
Kartais - lėtinės inkstų ligos,
• Nutukimas,
• Neišnešioti kūdikiai (nesupainioti su kuria nors įgimta lipidų apykaitos patologija),
• Medikamentai: kontraceptikai, tiazido diuretikai, b-andrenoblokatoriai,
• Diabetas II tipas (trigliceridai) svarbus parametras, nes veikia išeminės širdies ligos vystymąsi labiau, nei kiti aterosklerozės rizikos veiksniai; dalis autorių siūlo tirti trigliceridus ir po valgio - ryškus padidėjimas yra papildomas rizikos veiksnys II tipo diabetui),
• Nėštumas,
• Podagra,
• Glikogeno kaupimo ligos, Ia tipas,
• Šeimyninė hipertrigliceridemija (IV tipo hiperlipoproteinemija),
• Sudėtinė šeimyninė hiperlipidemija (IIb tipo hiperlipoproteinemija),
• Paprasta hipertrigliceridemija,
• Šeimyninė disbetalipoproteinemija (III tipo hiperlipoproteinemija),
• Chilomikronemijos sindromas (I ir V tipo hiperlipoproteinemijos) |
Sumažėjimas:
• Hipertireozė,
• Malabsorbcijos sindromas. |
|
|
| Gliukozė |
Kraujas arba serumas |
Norma kraujyje: 3,33 - 5,55 mmol/l
Norma serume:
4,1 - 5,9 mmol/l (Konelab analizatoriumi)
4,1 - 6,1 mmol/l (Biosen analizatoriumi)
|
Padidėjimas:
• Diabetas,
• Sutrikusi gliukozės tolerancija,
• Cushing sindromas,
• Akromegalija,
• Pankreatitas,
• Kasos vėžys,
• Feochromocitoma,
• Tireotoksikozė,
• Stresas (pvz., nudegimų metu),
• Nėščiųjų diabetas,
• Medikamentai (gliukokortikoidai, nikotininė rūgštis, pentamidinas, skydliaukės hormonai, diazoksidas,
b-adrenoblokatoriai, fenitoinas, tiazido grupės diuretikai, a-interferonas).
|
Sumažėjimas:
• Insulino perdozavimas,
• Nepavalgius po insulino vartojimo,
• Antidiabetinių peroralinių vaistų perdozavimas,
• Insulinoma (insulino koncentracija padidėja, C-peptido koncentracija padidėja),
• Hormoninis hipofizės ir antinksčių nepakankamumas,
• Įgimti metaboliniai blokai (galaktozemija, fruktozės netoleravimas, glikogenozės),
• Toksiniai kepenų pakenkimai (etanolis, chloroformas, salicilatai),
• Inkstų ligos,
• Širdies ligos,
• Badavimas,
• Sepsis,
• Antikūnai prieš insuliną ir prieš insulino receptorius (insulino koncentracija padidėja, C-peptido koncentracija sumažėja),
• Ne-b-ląstelių kasos navikas (insulino koncentracija sumažėjusi arba normali)
• Autoimuninė hipoglikemija. |
|
• Cukrinis diabetas,
• Nutukimas,
• Padidėjęs kraujospūdis |
| Alfa amilazė |
Kraujas (serumas) |
Iki 100 U/l
Padidėjimas:
• Ūmus pankreatitas (pirmi padidėjimo požymiai pasireiškia praėjus 6-12 val. nuo priepuolio pradžios; a-amilazės koncentracija normalizuojasi praėjus 2-5 dienoms nuo ūmaus kasos uždegimo pradžios, gali ir po 12-24 val.; pankreatito progresavimas susijęs su α-amilazės koncentracijos didėjimu);
• Lėtinio pankreatito paūmėjimas;
• Apendicitas;
• Perionitas;
• Cholecistitas;
• Parotitas,vaikų infekciniai parotitai;
• Dvylikapirštės žarnos perforacija;
• Negimdinis neštumas;
• Opiumo alkaloidai (morfinas, heroinas, kodeinas);
• Apsinuodijimai etanoliu ir metanoliu;
• Retai: pneumonija, plaučių vėžys, ūmus miokardo infarktas, galvos smegenų trauma, diabetinė ketoacidozė, žarnų nepraeinamumas, inkstų nepankamumas. |
Sumažėjimas:
Retai: lėtinis pankreatitas (lėtinis pankreatitas gali sukelti ir padidėjimą), kasos vėžys. |
|
Kasos ligų, pilvo ertmės organų uždegimų bei seilių liaukų patalogijos atvejais. |
| Gama-gliutamiltransferazė (GGT, GTP) |
Kraujas (serumas) |
Suaugę:
moterys iki 38 U/l
vyrai iki 55 U/l
Vaikai:
naujagimiai < 151 U/l
iki 6 mėn. < 204 U/l
7 -12 mėn. < 34 U/l
1 - 6 metai < 23 U/l
7 - 12 metų < 17 U/l
mot. 13 - 17 metų < 33 U/l
vyr. 13 - 17 metų < 45 U/l
Padidėjimas:
• Ūmus virusinis hepatitas (padidėjimas maždaug iki 5 kartų nuo virųutinės normos ribos),
• Alkoholizmas, toksinis kepenų pažeidimas, pirminė biliarinė cirozė,
• Kepenų cholestazė, mechaninė gelta - akmuo, kasos galvutės vėžys (GGT padidėja 5 - 50 kartų, šios patologijos metu didėja ir šarminė fosfatazė bei 5'-nukleozidazė),
• Hepatoma,
• Metastazės kepenyse (paprastai ryškus GGT padidėjimas, daug didesnis už GOT padidėjimą),
• Medikamentai - liuminalis, fenotoinas (kai kurie kiti antiepileptiniai vaistai), rifampicinas (kai kurie kiti antituberkulioziniai preparatai),
• Ūmūs ir lėtiniai pankreatitai,
• Sisteminė vilkligė,
• Naujagimių bilijarinė atrezija,
• Kartais - seminoma, hipertireozė, infekcinė mononukleozė. |
Sumažėjimas:
Diagnostinės reikšmės neturi. |
|
Kepenų pažeidimai, patologija |
|
GOT
(aspartataminotransferazė, AST)
|
Kraujas (serumas) |
Suaugę:
moterys iki 31 U/l
vyrai iki 35 U/l
Vaikai:
iki 1 metų 15 - 82 U/l
1 - 6 metai 5 - 36 U/l
7 - 17 metų 10 - 47 U/l
Padidėjimas:
• Kepenų ir tulžies takų patologija (virusiniai hepatitai, apsinuodijimai alkoholiu ir hepatotoksiniais nuodais, cirozė, ameboidinės infekcijos, cholangitai, alkoholizmas, cirozė),
• Miokardo infarktas (didėjimas prasideda praėjus 6 val. nuo priepuolio pradžios, grįžta į normą po 3 - 5 parų), stenokardija, tachiaritmija,
• Ūmus reumokarditas,
• Kardiochirurgija, angiokardiografija,
• Plaučių arterijos trombozė,
• Kartais - Reye sindromas, pankreatitas, raumenų distrofija, raumenų patologija (dermatomiozitai, polimiozitai, trichineliozė, audinių gangrena), infekcinė mononukleozė, šokas, hipotireozė.
• Medikamentai (nerandant hepatotoksinio poveikio pagal jokius klinikinius- laboratorinius rodiklius): indometacinas, eritromicinas, anaboliniai-androgeniniai steroidai, progesteronas, halotanas, opiatai, metildopa, (salicilatai vaikams). |
Sumažėjimas:
• Uremija,
• Vitamino B6 deficitas,
• Medikamentai: metronidazolis, trifluoperazinas. |
|
Kepenų ir širdies patologijos |
GPT
(alaninaminotransferazė, ALT) |
Kraujas (serumas) |
Suaugę:
Moterys iki 34 U/L
Vyrai iki 45 U/L
Vaikai:
iki 1 metų 15-54 U/L
1-6 metų 5-35 U/L
7-17 metų 10-24 U/L
Padidėjimas:
• Virusinis hepatitas (aktyvumas padidėja inkubacinio periodo metu. GPT aktyvumas būna padidėjęs net ir tais infekcinių hepatitų atvejais, kai jų eiga yra be geltos požymių),
• Toksinis kepenų pakenkimas (pesticidai, tirpikliai, chloroformas, sunkieji metalai),
• Kepenų cirozė,
• Cholestazė,
• Infekcinė mononukleozė (meksimumas 2 savaitę po užsikrėtimo),
• Miokardo infarktas su komplikacijomis,
• Nutukimas,
• Vaikų limfoblastinė leukemija (GPT dydis tiesiogiai koreliuoja su ligos prognoze ir sunkumo laipsniu),
• Medikamentai: heparinas, salicilatai, fibratai, sulfanilurea dariniai, difenilhidantoinas, acetaminofenas,
• Metastazės kepenyse. |
Sumažėjimas:
Klinikinės vertės neturi. |
|
Kepenų patologija |
Baltymas
(bendras baltymas, serumo baltymai, TP) |
Kraujas (serumas) |
Suaugusieji: 64-83 g/l
Naujagimiai: 46-70 g/l
Padidėjimas:
• Mielominė liga ir kitos paraproteinemijos
• Ūmios ir lėtinės infekcijos
• Autoimuninės ligos
• Sarkoidozė, limfogranulomatozė
• Aktyvus lėtinis hepatitas, cirozė
• Organizmo dehidratacija |
Sumažėjimas:
• Nefrozinis sindromas
• Enteritai, kepenų ligos, ascitas,tirotoksikozė, karščiavimas |
|
• Bendros organizmo būklės įvertinimas
• Edemos |
| Albuminas |
Kraujas (serumas) |
35-52 g/l
Padidėjimas:
• Netekus skysčių |
Sumažėjimas:
• Kepenų ligos
• Inkstų patologija
• Virškinamojo trakto ligos
• Nudegimai
• Sepsis
• Hiperhidratacija |
|
• Kepenų ligos |
| Baltymų frakcijos |
Kraujas (serumas) |
Albuminai 51-74 %
Globulinai 26-49 %
a1 2-5 %
a2 6-10 %
β 8-14 %
γ 10-20 %
Padidėjimas:
Albuminų
• Dehidratacija (kartu padidėja hematokritas).
α1-Globulinų
• Uždegimai;
• Navikai;
• Nekroziniai procesai;
• Parazitinės ligos.
α2-Globulinų
• Uždegimai (frakcijos sudėtyje yra baltymų – uždegimo mediatorių);
• Navikai, ypač inkstų vėžys, plaučių vėžys;
• Nefrozinis sindromas, arterijitas, reumatas;
• Nėštumas;
• Diabetas;
• Nekroziniai procesai, parazitinės ligos;
• Kartais vaikams be jokių patalogijos požymių (dėl didesnės α2-makroglobulinų koncentracijos).
β- Globulinų
• Geležies deficito anemija;
• Gydymas estrogenais;
• Hiperlipoproteinemija;
• Nėštumas.
γ- Globulinų
• Mielonominė liga ir kitos paraproteinemijos. Esant neaiškiems simtomams randama, kad piktybinės ligos paprastai pasižymi γ-globulinų frakcijos laipsnišku didėjimu, M-gradiento radimu ir kitais požymiais. Svarbu įvertinti ir tai, kaip γ-globulinų frakcija laikui bėgant kinta (laipsniškas didėjimas ar stabili koncentracija);
• Gerybinės monokloninės gamapatijos;
• Amiloidozė;
• Piktybinės limfomos;
• Ūmus uždegiminiai procesai;
• Kepenų cirozė, lėtinis hepatitas;
• Bronchų astma;
• Tuberkuliozė;
• Sarkoidozė. |
Sumažėjimas:
Albuminų
• Įgimti albuminų genetiniai defektai (analbuminemija, disalbuminemija).
α1-Globulinų
• α1-antitripsino trūkumas organizme (įgimtas genetinis defektas, kuris sąlygoja emfizemos ir cirozės vystymąsi),
α1- antitripsino koncentraciją serume galima išmatuoti tiesiogiai;
• Baltymo netekimas;
• Naujagimių respiratorinis nepankamumas.
α2-Globulinų
• Hemolizė (dėl to, kad hemolizės metu ryškiai sumažėja haptoglobulino koncentracija);
• Kepenų patologija, ūmus hepatotoksinis poveikis;
• Kraujo perpylimai, chirurginė trauma.
β- Globulinų
• Uždegimai;
• Lėtinės infekcijos;
• Piktybiniai navikai;
• Lėtinės kepenų ligos;
• Nefrozinis sindromas;
• Enteropatija ir baltymų netekimas.
γ- Globulinų
• Nefrozinis sindromas;
• B-limfocitų proliferancinės ligos, lėtinė limfoleukemija, limfosarkoma, limfogranulomatozė;
• Mielominė liga (šlapime Bence-Jones baltymas, lengvosios grandinės);
• Gydymas imunosupresantais, steroidais, citostatikais;
• Spindulinė liga;
• Respiratorinės plaučių ligos;
• Egzema;
• Išplitusi pūlinga infekcija;
• Įgimtos hipogamaglobulinemijos;
• AIDS terminalinė stadija. |
|
Baltymų apykaitai organizme įvertinti, uždegimų diferencinė diagnostika, kepenų ligos ir kt. |
Bendras bilirubinas
|
Kraujas (serumas) |
Suaugusieji: 5 - 21,0 µmol/l
Vaikai:
Pirma para po gimimo 6,8-68,0 µmol/l
2-3 paros po gimimo 17,7-170 µmol/l
1 mėnuo po gimimo 5,2-17 µmol/l
Padidėjimas:
• Hemolizė
• Tulžies takų akmenligė, mechaninė gelta
• Navikai kepenyse ir kasos galvutėje
• Helmintai
• Įv. kepenų ligos |
Sumažėjimas:
Klinikinės vertės neturi |
|
Diferencinė kepenų ligų diagnostika |
| Tiesioginis bilirubinas (konjuguotas, laisvas bilirubinas) |
Kraujas (serumas) |
Iki 7,0 µmol/l
Padidėjimas:
• Ūmus virusinis hepatitas
• Tulžies takų akmenligė, mechaninė gelta
• Citomegalo viruso infekcija, infekcinė mononukleozė
• Kepenų cirozė, cholangitas
• Parazitai kepenyse |
Sumažėjimas:
Klinikinės vertės neturi |
|
Kepenų ir tulžies takų patologija |
| Kreatininas |
Kraujas (serumas) |
Suaugę:
Moterys 53 - 97 mmol/L
Vyrai 62 - 115 mmol/L
Padidėjimas:
• Inkstų nepakankamumas,
• Šlapimo takų obstrukcija,
• Kartais - sulėtėjusi kraujo tėkmė per inkstus (esant širdies nepekankamumui),
• Akromegalija, hipotirozė,
• Ilgalaikio gniuždymo (crush) sindromas,
• Preparatai, pasižymintys nefrotoksiniu veikimu (sulfanilamidai, tiazidai, aminoglikozidų antibiotikai, barbitūratai, salicilatai, gyvsidabrio junginiai androgenai),
• Padidėjusi raumenų masė, raumenų griuvimas,
• Hepatorenalinis sindromas (ureos sintezės defektas kepenyse, inkstų nepakankamumas),
• Anabolinė būklė (insulinas, gliukozė, anaboliniai preparatai),
• Spindulinė liga, sunki metanolio intoksikacija,
• Medikamentai (klaidingas padidėjimas): fruktozė, ceporinas, askorbo rūgštis, rezerpinas ir t.t.
• Hiperglikemija (klaidingai nustatomas padidėjimas). |
Sumažėjimas:
• Infuzinė terapija (kraujo praskiedimas),
• Nėštumas,
• Badavimas,
• Antidiuretinio hormono nepakankamumo sindromas - SIADH sindromas (jo metu Na būna mažiau nei 128 mmol/L, serumo osmoliališkumas sumažėjęs daugiau nei 300 mmol/kg, SIADH sindromo metu nerandama edemos, širdies, kepenų, skydliaukės antinksčių patologijos),
• Sunkus kepenų funkcijos pažeidimas,
• Gydymas kai kuriais antibiotikais. |
|
Inkstų funkcijos rodiklis |
Šlapalas
(urea) |
Serumas |
2,2 - 7,2 mmol/l
Padidėjimas:
Prerenalinės priežastys:
• Hipovolemija
• Šokas
• Uždegimai
• Dehidratacija
• Kardiovaskulinės sistemos nepakankamumas
• Miokardo infarktas
• Kraujavimas iš virškinamojo trakto
• Dieta, gausi baltymų
• Badavimas
• Sepsis
Renalinės priežastys:
• Inkstų funkciniai pažeidimai
• Glomerulonefritas
• Nefrotoksiniai vaistai
Postrenalinės priežastys:
• Šlapimtakių obstrukcija (dėl akmenų, auglio, įgimtų defektų)
• Šlaplės obstrukcija (dėl prostatos gerybinės hiperplazijos ar vėžio) |
Sumažėjimas:
• Kepenų funkcijos pažeidimas
• Antidiuretinio hormono nepakankamumo sindromas (SIADH sindromas)
• Badavimas
• Nėštumas |
|
Inkstų funkcijai įvertinti.
Kai kuriais atvejais kepenų funkcijai vertinti.
|
C-reaktyvinis baltymas (CRB)
|
Kraujas (serumas) |
Suaugę:
iki 10 mg/l
Vaikai:
pirma para po gimimo < 15 mg/l
2 - 5 dienos po gimimo < 8 mg/l
Padidėjimas:
"virusinis" profilis
10 - 50 mg/l
• Virusinės infekcijos,
• Lokalizuotos bakterinės infekcijos,
• Miokardo infarktas,
• Lėtinės specifinės infekcijos (TBC, sifilis, bruceliozė),
• Sarkoidozė,
• Reumatoidinis artritas (mažo ar vidutinio aktyvumo),
• Podagra, psoriazinis artritas,
• Vilkligė ir kitos kolagenozės,
• Opinis kolitas,
• Intrauterininė infekcija.
"bakterinis" profilis
virš 50 mg/l
• Ūmi bakterinė infekcija (sepsis, pneumonija, pielonefritas, pooperacinė infekcija),
• Aktyvus reumatoidinis artritas, aktyvus seronegatyvus spondiloartritas,
• Reumatinės polimialgijos,
• Sisteminis vaskulitas,
• Arterijitai,
• Aktyvi Crohn liga,
• Giliųjų venų trombozė,
• Ūmus pankreatitas,
• Metastazuojantys nekroziniai navikai. |
Sumažėjimas:
• Diagnostinės vertės neturi. |
|
• Infekcija,
• audinių griuvimas,
• piktybinių navikų augimas,
• imunologinė patologija. |
Kreatinkinazė
(CK-NAC, CK, CPK, kreatinfosfokinazė) |
Kraujas (serumas) |
Suaugusieji:
Moterys 0-167 U/l
Vyrai 0-190 U/l
Vaikai:
1 dienos 0-712 U/l
2-5 dienų 0-652 U/l
6 dienų-6 mėn. 0-295 U/l
7-12 mėn. 0-203 U/l
1-3 metų 0-228 U/l
4-6 metų 0-149 U/l
7-12 metų merginos 0-154 U/l
7-12 metų vaikinai 0-247 U/l
13-17 metų merginos 0-123 U/l
13-17 metų vaikinai 0-270 U/l
Padidėjimas:
• Miokardo infarktas
• Duchenne ir kt. miodistrofijos
• Polimiozitai
• Raumenų trauma
• Apsinuodijimai strichninu ir CO
• Galvos trauma
• Skydliaukės hipofunkcija |
Sumažėjimas:
Klinikinės vertės neturi
|
|
• Miokardo infarktas
• Raumeninio audinio patologija |
Šarminė fosfotazė
(ALP, ŠF bendra) |
Kraujas (serumas) |
Suaugusiems:
Vyrams 53 - 128 U/l
Moterims 42 - 98 U/l
Vaikams:
0 - 14 dienų 60 - 275 U/l
15 - dienų - 1 m. 115 - 460 U/l
2 - 5 m. 115 - 390 U/l
6 - 7 m. 115 - 460 U/l
8 - 9 m. 115 -345 U/l
10 - 11 m. berniukams 115 - 335 U/l
mergaitėms 115 - 435 U/l
12 - 13 m. berniukams 125 - 405 U/l
mergaitėms 90 - 335 U/l
14 - 15 m. berniukams 80 - 445 U/l
mergaitėms 80 - 210 U/l
16 - 18 m. berniukams 55 - 330 U/l
mergaitėms 35 - 125 U/l
Padidėjimas:
• Kepenų ligos
• Hipertirozė
• Nėštumas
• Reumatinės ligos
• Medikamentai |
Sumažėjimas:
• Wilson liga
• Hipofosfatazemija
• Kartais-hipotirozė, megaloblastinė anemija, augimo sutrikimai vaikams
• K.k. medikamentai |
|
Kaulų ir kepenų patologijos rodiklis |
| Kalcis |
Kraujas (serumas) |
Padidėjimas:
• Piktybiniai navikai (plokščialąstelinis plaučių vėžys, krūties, inkstų, kepenų, šlapimo pūslės, kiaušidžių vėžiai)
• Osteolizė dėl metastazinio proceso
• Parathormono hipersekrecija dėl prieskydinių liaukų patologijos
• Skydliaukės hiperfunkcija
• Vitamino D perdozavimas
• Mielominė liga
• Granulomatozė
• Tiazidų grupės diuretikai
• Šeimyninė hipokalciurinė hiperkacemija
• Milk-alkali sindromas (būdinga triada: hiperkacemija, alkalozė, inkstų nepakankamumas)
• Vitamino A intoksikacija
• Lėtinis enteritas
|
Sumažėjimas:
• Parathormono hiposekrecija (prieskydinių liaukų funkcinis defektas dėl apsigimimų, navikų, metastazių, hemochromatozės, Wilson ir kt. ligos)
• Pseudohipoparatirozė
• Chirurginis prieskydinių liaukų pašalinimas
• Prieskydinių liaukų aplazija
• Vitamino D trūkumas organizme
• Lėtinis inkstų nepakankamumas
• Ūmi alkalozė, padidėjęs fosfatų kiekis
• Didelio citruoto kraujo perpylimas
• Rabdomiolizė
• Osteomaliacija
• Hipoalbuminemija
• Kai kurių vaistų vartojimas (citratai, fenobarbitalis, neomicinai) |
|
• Vitamino D apykaitai vertinti, ypač vartojant vitamino D preparatus
• Prieskydinių liaukų patologija
• Inkstų ligos
• Vėžiniai kaulinio audinio susirgimai |
| Kalcis jonizuotas |
Kraujas (serumas) |
0,98-1,13 mmol/l
Padidėjimas:
• Piktybiniai navikai
• Osteolizė dėl metastazinio proceso
• Parathormono hipersekrecija dėl prieskydinių liaukų patologijos
• Vit. D perdozavimas
• Mielominė liga
• Šeimyninė hipokalciurinė hiperkalcemija
• Skydliaukės hiperfunkcija
|
Sumažėjimas:
• Parathormono hipofunkcija
• Pseudohipoparatirozė
• Chirurginis prieskydinių liaukų pašalinimas
• Vit. D trūkumas organizme
• Lėtinis inkstų nepakankamumas
|
|
• Rasti bendro kalcio pokyčiai
• Kitos indikacijos kaip ir bendro kalcio
|
| Geležis |
Kraujas (serumas) |
Suaugusieji:
Moterys 9,0 - 30,4 µmol/l
Vyrai 11,6 - 31,3 µmol/l
Padidėjimas:
• Lėtinė liga (TBC, uždegiminiai procesai, reumatas ir t.t.)
• Kepenų ligos
• Navikai
• Hipertirozė |
Sumažėjimas:
• Geležies deficitas
• Kartais - hemolizinė anemija
|
|
• Organizmo geležies atsargų nustatymas
• Hipochrominė anemija
• Navikiniai procesai |
| Natris |
Kraujas (serumas) |
Suaugusieji:136 - 145 mmol/l
Vaikai:
1 diena - 4 savaitės 132-147 mmol/l
2-12 mėnesių 129-143 mmol/l
vyresni nei 1 metų 132-145 mmol/l
Padidėjimas:
• Dehidratacija
• Cushing sindromas
• Diabetes insipidus, pirminis ir antrinis hiperaldosteronizmas
• Viduriavimas (kūdikiams)
• Nekompensuotas cukrinis diabetas
• Inkstų nepakankamumas
|
Sumažėjimas:
• Gydymas diuretikais
• Hipotirozė
• Inkstų nepakankamumo polidiuretinė fazė
• Antinksčių nepakankamumas
• Nudegimai
• Steroidų trūkumas
|
|
• Elektrolitų balanso įvertinimas
• Dehidratacija
• Inkstų nepakankamumas |
| Kalis |
Kraujas (serumas) |
3,5-5,1 mmol/l
Padidėjimas:
• Nepakankama diurezė
• Addison liga
• Kai kurie medikamentai
• Inkstų ligos
• Audinių nekrozė, hipoksija
• Acidoze
• Antinksčių nepakankamumas
|
Sumažėjimas:
• Padidėjęs kraujospūdis, esant pirminiam aldosteronizmui
• Mineralokortikoidu perteklius organizme
• Kalio netekimas vemiant, viduriuojant, per inkstus, per odą
• K.k. medikamentai
• Metabolinė alkalozė, alkoholizmas
• Stresas |
|
• Elektrolitų balanso įvertinimas
• Inkstų nepakankamumas
• Hemodialize
• Raumenų silpnumas, dirglumas
• Psichinė dezorientacija
• Silpnumas |
| Fosforas |
Kraujas (serumas) |
Suaugusieji: 0,87-1,45 mmol/l
Vaikai:
Naujagimiai 1,6-3,1 mmol/l
Vaikai iki 12 mėn. 1,6-3,5 mmol/l
Vaikai 1 metų 1,1-2,0 mmol/l
Padidėjimas:
• Mielominė liga
• Peget liga
• Osteolizė (metastazės kraujyje)
• Vit. D perteklius organizme
• Hipoparatirozė
• Akromegalija
• Lėtinis enterokolitas, kurio padarinys – osteoporozė
• Magnio trūkumas organizme
• Inkstų nepakankamumas
• Leukemija
• Gydymas bifosfonatais
• Hipertirozė
• Audinių griuvimo požymiai (hemolizė, piktybinių navikų chemoterapija, piktybinė hipertermija ir kt.) |
Sumažėjimas:
• Parenteralinis maitinimas
• Malabsorbcijos sindromas
• Hiperparatirozė
• Hiperinsulinizmas
• Osteomaliacija |
|
• Kaulinio audinio apykaitai vertinti
• Lėtinės inkstų ligos
• Prieskydinių liaukų funkcijos pokyčiai
|
| Chloras |
Kraujas (serumas) |
98-107 mmol/l
Padidėjimas:
• Inkstų tubulinė acidozė
• Hiperparatirozė
• Organizmo dehidratacija
• Hiperventiliacija
• Padidinti infuzinių preparatų kiekiai
|
Sumažėjimas:
• Hipoventiliacija, lėtinė respiratorinė acidozė
• Skysčių perteklius organizme
• Širdies nepakankamumas
• Antidiuretinio hormono nepakankamumas
• Addison liga
• Nudegimai
• Metabolinė alkalozė
• Inkstų nepakankamumas |
|
• Elektrolitų balanso įvertinimas
• Dehidratacija
• Inkstų nepakankamumas |
| Magnis |
Kraujas (serumas) |
0,66 - 1,07 mmol/l
Padidėjimas:
• Pirminis antinksčių žievės nepakankamumas
• Inkstų nepakankamumas
• Diabetinė ketoacidozė
• Magnio preparatų perdozavimas
• Hipotirozė
• Rabdomiolizė
• Pirminė hiperparatirozė
• Vitamino D perdozavimas |
Sumažėjimas:
• Žarnyno malabsorbcijos sindromas
• Ūmus ir lėtinis viduriavimas
• Lėtinis pankreatitas
• Skydliaukės hiperfunkcija
• Diuretikai
• Padidėjęs magnio pašalinimas per inkstus
• Parathormono hiposekrecija
• Kai kurie medikamentai (cisplatina, ciklosporinas, amfotericinas B)
• Badavimas, alkoholizmas |
|
• Gydymas vitamino D preparatais
• Lėtinės inkstų ligos
• Skydliaukės hiprefunkcijai vertinti
• Širdies kraujagyslių ligos |
| Šlapimo rūgštis |
Kraujas (serumas) |
Suaugusieji:
Moterys 150 - 350 µmol/l
Vyrai 210 - 420 µmol/l
Vaikai:
1-4 savaičių 195-362 µmol/l
2-12 mėnesių 180-340 µmol/l
kito amžiaus vaikams 205-420 µmol/l
Padidėjimas:
• Podagra
• Inkstų pažeidimai
• Sąnarių ligos |
Sumažėjimas:
• Kai kurie medikamentai
• Inkstų tubulių defektai
• Ksantinurija
• Sunkios kepenų ligos |
|
Podagros, hiperurikemijos diagnozavimas |
Reumatoidinis faktorius
(RF) |
Kraujas (serumas) |
Iki 25 IU/ml
Padidėjimas:
• Reumatoidinis artritas;
• Lėtinis aktyvus hepatitas;
• Sjögren sindromas;
• Sisteminės jungiamojo audinio ligos;
• Latentinės reumatinės ligos. |
Sumažėjimas:
Klinikinės vertės neturi. |
|
Artritų diferencinei diagnostikai;
Sisteminės jungiamojo audinio ligos. |
Antistreptolizinas-O
(ASO) |
Kraujas (serumas) |
Suaugusiems iki 200 U/ml
Vaikams iki 150 U/ml
Padidėjimas:
• Streptokokinė infekcija dabar arba praeityje (skarlatina, angina, lėtinis tonzilitas, reumatas);
• Ūmus reumatinis procesas;
• Glomerulonefritas;
• Kartais – hiperlipidemija, kepenų patalogija. |
Sumažėjimas:
• Klinikinės vertės neturi. |
|
Reumato, glomerulonefrito, lėtinio tonzilito ir streptokokinės infekcijos diagnostikai. |
Gliukozės toleravimo mėginys
(GTM) |
Kraujas (serumas) |
Nevalgius - mažiau nei 5,5 mmol/l
2 val. po 75g gliukozės - mažiau nei 7,78 mmol/l
Padidėjimas:
• Diabetas;
• Sutrikęs gliukozės toleravimas (SGT);
• Sutrikusi glikemija nevalgius (SGN)
• Akromegalija;
• Pankreatitas;
• Kasos vėžys;
• Feochromocitoma;
• Tirotoksikozė;
• Stresas (pvz., nudegus);
• Nėščiųjų diabetas;
• Medikamentai (gliukokortikoidai, nikotino rūgštis, pentamidinas, skydliaukės hormonai, diazoksidas, β-adrenoblokatoriai, fenitoinas, tiazido grupės diuretikai, α-interferonas). |
Sumažėjimas:
• Insulino perdozavimas;
• Nepavalgius po insulino vartojimo;
• Priešdiabetinių peroralinių vaistų perdozavimas;
• Insulinoma (padidėja insulino ir C-peptido koncentracija);
• Hormoninis hipofizės ir antinksčių nepakankamumas;
• Įgimti metaboliniai blokai (galaktozemija, fruktozės netoleravimas, glikogenozės);
• Toksiniai kepenų pakenkimai (etanolis, chloroformas, salicilatai);
• Inkstų ligos;
• Širdies ligos;
• Badavimas;
• Sepsis;
• Antikūnai prieš insuliną ir prieš insulino receptorius (insulino koncentracija sumažėjusi arba normali, C- peptido koncentracija sumažėja);
• Ne β-ląstelių kasos navikas (insulino koncentracija sumažėjusi arba normali);
• Autoimuninė hipoglikemija. |
|
Cukrinio diabeto diagnostikai. |
Glikozilintas hemoglobinas
(HbA1c) |
Kraujas (serumas) |
4,2 – 6,5 % (DCA)
4,3 – 5,5 % (Primus)
Padidėjimas:
• Cukrinis diabetas iki 7,5% - gerai kompensuotas;
• Cukrinis diabetas 7,5%-10% - vidutiniškai kompensuotas;
• Cukrinis diabetas daugiau nei 10% - pavojingai dekompensuotas;
• Randamas pirmą kartą nustačius cukrinį diabetą. |
Sumažėjimas:
• Klinikinės vertės neturi. |
|
Cukrinio diabeto diagnostika. |
| Fibrinogenas |
Kraujas (serumas) |
2,0 - 4,0 g/l
Padidėjimas:
• Ūmūs uždegimai (infekcija, trauma, nudegimai, nekrozės, chirurginės intervencijos);
• Sisteminės jungiamojo audinio ligos;
• Ūmus miokardo infarktas;
• Ūmūs ir lėtiniai pielonefritai bei glomerulonefritai;
• Nėštumas, kontraceptinės tabletės;
• Spindulinė liga;
• Kartais – piktybiniai navikai (ypač plaučių), lėtinis DIK sindromas. |
Sumažėjimas:
• Ūmus DIK sindromas;
• Įgimtas fibrinogeno trūkumas (hipofibrinogenemija, kartais disfibrinogenemija); šios būklės dažniausiai būna nesusijusios su padidėjusia troboembolinių komlikacijų rizika; dabar žinoma apie 150 įvairių fibrinogeno formų;
• Kepenų nepakankamumas (cirozė, hepatotoksiniai nuodai ir kt.);
• Būklė po kraujavimo, traumos, nudegimo;
• Ligos, kuomet pažeidžiami kaulų čiulpai (leukozės, vėžio metastazės į kaulų čiulpus);
• Medikamentai (fenobarbitalis, streptokinazė, urokinazė). |
|
Nustatant įgimtą afibrinogenemiją (hipofibrinogenemimiją, disfibrinogenemiją), įtariant DIK sindromą.
Ūmūs uždegimai (infekcija, trauma, nudegimai, nekrozės, chirurginės intervencijos). |
Protrombino laikas (SPA – Stago protrombin assay)
TNS – tarptautinis normalizuotas santykis; INR – internatinal normalized ratio |
Kraujas (serumas) |
70 – 130 %; TNS (INR) 1,18 – 0,89
Terapinis intervalas 15 – 25 %; TNS (INR) 3,10 – 2,12
Padidėjimas:
• Gydymas antikoaguliantais (kumarino dariniais);
• Įgimtas I, II, V, VII, X faktorių deficitas (kai kurios metodo modifikacijos I faktoriaus stygiaus nenustato);
• Lėtinės kepenų parenchimos ligos, ypač alkoholinis kepenų pažeidimas;
• Vitamino K trūkumas;
• DIK sindromas;
• Hipofibrinogenemija, disfibrinogenemija (tik sunkūs atvejai gali pakeisti šį rodiklį, tokiais atvejais fibrinogeno koncentracija būna mažesnė nei 0,3g/l);
• Heparinas (heparino dozavimas atsižvelgiant į šį rodiklį negali būti vertinams);
• Hirudinas;
• Padidėjusi fibrino-fibrinogeno degradacijos produktų koncentracija kraujyje (venų trombozės metu, fibrinolizinės terapijos metu). |
Sumažėjimas:
• Trombozė, hiperkoaguliacinė būklė;
• VII faktoriaus padidintas aktyvumas (trauma, audinių nekrozė);
• Suintensyvėjęs krešėjimas nėštumo ir gimdymo metu. |
|
Vienas svarbiausių koaguliacijos tyrimų.
1) netiesioginio veikimo antikoaguliantų terapinis efektas;
2) kepenų funkcijai įvertinti. |
DATL – dalinis aktyvuotas tromboplastino laikas
Arba APTT (activated partial tromboplastin time) |
Kraujas (serumas) |
30 – 45 s
Padidėjimas:
• Gydymas heparinu (DATL rodikliu kontroliuojama heparino dozė);
• Gydymas hirudinu (DATL rodikliu iš dalies kontroliuoja hirudino dozė);
• Hemoraginės rizikos padidėjimas (vertinant bendrą krešėjimo būklę, pvz. prieš operaciją);
• Klasikinė A ir B tipo hemofilija ir kiti įgimti krešėjimo faktorių aktyvumo defektai (galima atlikti II, V, VIII, IX, X, XI, XII, Fitzerald, Fletcher faktorių aktyvumo skryningą; net ir nedidelis DATL paulgėjimas gali būti tokios patologijos priežastis);
• Sisteminė vilkligė;
• Disfibrinogenemija, įgimta hipofibrinogenemija;
• DIK sindromas;
• Kepenų nepakankamumas;
• Vitamino K trūkumas. |
Sumažėjimas:
• Diagnsotinės vertės neturi;
• Kartais DATL sutrumpėjimas gali būti dėl neteisingai paimto kraujo (į mėgintuvėlį patenka audinių tromboplastino). |
|
1) kontroliuoti gydymą heparinu;
2) įvertinti bendrą krešėjimo sistemos funkcinę būklę. |
